Sintetiniai saldikliai:

• Aspartamas (E951): dažnai randamas gazuotuose gėrimuose, kramtomojoje gumoje, „dietiniuose“ produktuose.
• Sukralozė (E955): naudojama jogurtuose, desertuose, baltymų batonėliuose.
• Sacharinas (E954): dedamas į konditerijos gaminius ir gėrimus.
• Ciklamatas (E952): randamas mažai kalorijų turinčiuose produktuose.

Natūralūs saldikliai:

• Stevija: dažnai naudojama „sveikuose“ produktuose, tokiuose kaip batonėliai, gėrimai ir desertai.
• Eritritolis: populiarus diabetikams skirtuose produktuose ir mažai kalorijų turinčiuose saldumynuose.
• Ksilitolis ir sorbitolis: dedamas į kramtomąją gumą, dantų pastas, saldainius be cukraus.
• Maltitolis (E965): naudojamas šokolade, sausainiuose ir kituose konditerijos gaminiuose.

1. Atkreipkite dėmesį į spalvą.

Maloni gelsva spalva pasiekiama tik dažiklių pagalba. Visuotinai priimta, kad kuo didesnis riebalų procentas, tuo sviestas gelsvesnis. Štai kodėl gamintojai stengiasi produktą tonuoti. Tikras, aukštos kokybės sviestas yra daug šviesesnis, beveik baltas.

2. Užšaldykite sviestą šaldiklyje.

Tikras sviestas, kuriame nėra augalinių riebalų, subyra į gabalus ir nesupjaunamas.

3. Palikite šaltą sviestą kambario temperatūroje.

Kuo daugiau jame augalinių riebalų, tuo greičiau jis suminkštėja. Tikras sviestas išlieka kietas apie pusvalandį. Jei sviestą galima tepti ant duonos praėjus 5 minutėms po užšaldymo, žinokite, kad tai margarinas! Net jei jis turi natūraliausią skonį pasaulyje.

4. Nupjaukite gabalėlį sviesto, padėkite jį ant įkaitintos keptuvės.

Stebėkite, kaip jis lydosi. Gausus putų kiekis rodo per didelį išrūgų kiekį, o per mažą – pieno riebalų. Tokį sviestą galite valgyti, bet nerekomenduojama jo naudoti kepiniams.

5. Atkreipkite dėmesį į laikymo laiką.

Natūralus sviestas gana greitai genda. Jei jūsų produktas savaites ir mėnesius guli šaldytuve, nepakeisdamas spalvos ir kvapo, galite būti tikri – užrašas „be konservantų“ neatitinka tiesos.